5 taisyklės, kurias turi žinoti kiekviena pamergė !
Buvimas pamerge yra ne tik smagus vaidmuo vestuvių šventėje, bet ir atsakingas darbas. Ir nors pamergės yra pasiruošusios padėti nuotakai tiek kiek išgali – dažniausiai jos neįsivaizduoja nuo ko reikėtų pradėti. Taigi, nuotaka turėtų aiškiai parodyti, kada ir kaip jai reikia pamergių pagalbos, pateikdama joms šias 5 paprastas taisykles!

Jos privalo būti laiku
Tikriausiai žinote posakį, kad buvimas laiku tai jau yra vėlavimas, o buvimas anksčiau yra buvimas laiku. Ką gi, šis posakis labai tinka pasiruošimui vestuvėms ir žinoma pačiai vestuvių dienai! Būtinai pasakykite savo pamergėms, kad jos privalo į visus su vestuvėmis susijusius susitikimus atvykti šiek tiek anksčiau tam, kad padėtų Jums susitvarkyti su smulkiais organizaciniais reikalais arba tiesiog būtų šalia Jūsų, jei prireiktų netikėtos pagalbos.
Jos sako TAIP suknelei
Žinoma, labai svarbu pasiteirauti savo pamergių nuomonės, renkant joms sukneles. Tačiau jei jos jau užsakytos, paprašykite savo pamergių gerbti Jūsų sprendimą ir priimti sukneles, kad ir kaip joms nepatiktų jų stilius ar spalva. Jei iš pamergių sklinda negatyvi energija – tai gali paveikti ir nuotakos savijautą. Tad geriau būtų vadovautis principu – jei negali pasakyti nieko gražaus, geriau nesakyk nieko.
Pamergės rodo gerą pavyzdį
Tai reiškia, kad šventės metu jos nepadaugina alkoholinių gėrimų. Juk pamergės turi būti „blaivia galva“ jei netikėtai reikėtų spręsti skubias problemas! Taip pat, nuotakos draugės turėtų susilaikyti nuo naršymo mobiliąjame telefone – kad parodytų pagarbą jauniesiems ir nerodytų prasto pavyzdžio svečiams.
Jos mėgaujasi švente!
Įsitikinkite, kad Jūsų pamergės žino, jog gerai praleisti laiką būnant pamerge yra tiesiog atsipalaiduoti ir linksmintis. Pasakykite joms, kad norite, jog jos mėgautųsi vakarėliu – tegul ši naktis būna geriausia jų gyvenime!
XXA. PRADŽIOS BENVAKARIAI
Tūkstantį žingsnelių
Nuo mano namelių
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Ramta drylia lia, lia, lia (2)
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Liaudies daina
Nuo mano namelių
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Ramta drylia lia, lia, lia (2)
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Liaudies daina
Bernvakaris tai buvo išsidūkimo, išsiplepėjimo vakaras. Bernai jaunikį apipildavo įvairiausiais klausimais. Kiekvienas stengėsi pasirodyti kuo gudresnis. Vakaras buvo pilnas juoko ir geros nuotaikos.
Bernvakario metu ir lietuviška šneka buvo dora. Ir tie žodžiai, lietuviški žodžiai susukę lizdus po tėvų pastoge bylojo apie „sielų grožį, meilės ir taurumo dainas“.
Atėjo iš praeities sodri ir paprasta lietuviška šneka! Ji, sudėta į kraitines skrynias, atsirėmė į tuos senus pamatus ir savo meile, savo gražia kalba, šviesiu juoku praskaidrina žmogų ir, tartum sujungia juos gražiam bendravimui.
Jaunojo tėvai vaišindavo bernus troboje arba svirne. Vaišės būdavo berniškos: duonos kepalas, sviesto dubenėlis, virtas kumpis su krienais. Užsigerdavo gira, sultimis, alumi, arbata.
Jaunojo tėvas iš po pagalvio ištraukdavo pusbonkę. Tik ant liežuvio, mokydavo sūnų...
Jaunuoliai gerdavo mažai. Bernvakario metu aptardavo ką padovanos pamergėm, jaunajai. Kartais visą vakarą būdavo palinkę prie savo baigiamų darbų. Dirbdavo įvairiausius medžio dirbinius: kultuves, badiklius, kočėlus, ližes, medalijonus, karolius, rankšluostines, šaukštus, klumpes, kraičio skryneles, žvakides, geldas, samčius ir t.
Bernvakario metu ir lietuviška šneka buvo dora. Ir tie žodžiai, lietuviški žodžiai susukę lizdus po tėvų pastoge bylojo apie „sielų grožį, meilės ir taurumo dainas“.
Atėjo iš praeities sodri ir paprasta lietuviška šneka! Ji, sudėta į kraitines skrynias, atsirėmė į tuos senus pamatus ir savo meile, savo gražia kalba, šviesiu juoku praskaidrina žmogų ir, tartum sujungia juos gražiam bendravimui.
Jaunojo tėvai vaišindavo bernus troboje arba svirne. Vaišės būdavo berniškos: duonos kepalas, sviesto dubenėlis, virtas kumpis su krienais. Užsigerdavo gira, sultimis, alumi, arbata.
Jaunojo tėvas iš po pagalvio ištraukdavo pusbonkę. Tik ant liežuvio, mokydavo sūnų...
Jaunuoliai gerdavo mažai. Bernvakario metu aptardavo ką padovanos pamergėm, jaunajai. Kartais visą vakarą būdavo palinkę prie savo baigiamų darbų. Dirbdavo įvairiausius medžio dirbinius: kultuves, badiklius, kočėlus, ližes, medalijonus, karolius, rankšluostines, šaukštus, klumpes, kraičio skryneles, žvakides, geldas, samčius ir t.
Bernvakario metu jaunikiui pabroliai teikdavo dovanų - prisiminimą. Dažniausiai tai būdavo: gaidys, žąsinas, ėriukas, ožiukas, paršiukas, kačiukas, šuniukas, arba piniginė duoklė. Tai buvo gyvenimo pradžiai dovana.
Ryte pabrolių pulkas pas jaunąją atvykdavo anksčiau (kas gyveno toliau nakvodavo pas jaunikį) ir paslėpdavo jaunikį. Atvykęs piršlys turėdavo išsipirkti saldainiais, pinigais ar gėrimais. Tada visa palyda priekyje su piršliu, sėsdavo į gražius vežimus ar roges ir lėkdavo ton pusėn, kur šarka lekia, nes ten gyvena ta mergelė, kad uždegtų naujo gyvenimo žiburį...
Dabar bernvakario išmonės baigia išnykti. Kaimuose dar kai kur gražiai praeina šis vakaras.
Miestuose jaunimas švenčia daugiausia kavinėse, restoranuose ir šampano pursluose skandina šviesiausias gyvenimo akimirkas.
Kiekviena karta turi savo gyvenimo atspalvį, turi savo išmones, dainas ir savaip žiūri į gyvenimą.
Ryte pabrolių pulkas pas jaunąją atvykdavo anksčiau (kas gyveno toliau nakvodavo pas jaunikį) ir paslėpdavo jaunikį. Atvykęs piršlys turėdavo išsipirkti saldainiais, pinigais ar gėrimais. Tada visa palyda priekyje su piršliu, sėsdavo į gražius vežimus ar roges ir lėkdavo ton pusėn, kur šarka lekia, nes ten gyvena ta mergelė, kad uždegtų naujo gyvenimo žiburį...
Dabar bernvakario išmonės baigia išnykti. Kaimuose dar kai kur gražiai praeina šis vakaras.
Miestuose jaunimas švenčia daugiausia kavinėse, restoranuose ir šampano pursluose skandina šviesiausias gyvenimo akimirkas.
Kiekviena karta turi savo gyvenimo atspalvį, turi savo išmones, dainas ir savaip žiūri į gyvenimą.
Štai nuoroda, kur galite rasti įvairių įdėjų ir patarimų savo mergvakariui/benvakariui !
Komentarai
Rašyti komentarą